- lūkėjimas
- lūkė́jimas sm. (1) K → lūkėti. 1. laukimas: Kiekviena lūkėjimo valanda rodėsi amžiumi rš. Prokuroro žodžiai tvenkėsi apie teisėjus, standžiai apgaubdami juos abejingumo ir varginančio lūkėjimo debesiu rš. 2. tikėjimasis, viltis: Tasai atsakymas sugriovė visą mano lūkėjimą rš. \ lūkėjimas; palūkėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.